Filmas laikomas kino šedevru, ir tikrai jį verta pažiūrėti, bet šiuos du apsakymus garsinau, norėdamas jums priminti seną tiesą, ypač aktualią šiais poliarizacijos ir suskaldymo laikais - tai, ką mes vadiname tiesa ar realybe, visada yra subjektyvu.

Rasiomono efektas – tai reiškinys, kai skirtingi žmonės pateikia prieštaringas to paties įvykio versijas, kiekviena iš jų atrodo įtikinama, bet nė viena negali būti laikoma absoliučiai objektyvia tiesa.

Šioje istorijoje, žmonės skirtingai prisimena vienos dienos įvykius, ir tuo pat metu šitas pasaulis pilnas žmonių, kurie tiki, jog žino kaip viskas buvo istorijoje iš tiesų. Kad egzistuoja objektyvi ir tikra istorija “kaip viskas iš tiesų buvo|”. O tie, kas turi kitokių interpretacijų, supranta istoriją neteisingai, arba iš viso jos nesupranta. Kaip galima žinoti tiesą apie tolimą praeitį, jei neįmanoma sutarti dėl vienos dienos įvykių?

Būtų labai įdomu sulaukti jūsų minčių pasiklausius. Turiningo savaitgalio.

Robertas Petrauskas

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Teisingumas, kaip rodo šio pasaulio patirtis, įmanomas tik tarp lygių savo galia, o šiaip stiprūs daro tai ką gali, o silpni kenčia tai kas jiems tenka.

Tukididas

Vargšė Lenkija! Jos atgimimas yra tarsi skrajojantis olandas. Jis visada bus, bet ni…

Antra dalis, kurios prireikė nes mano kaime pradingo elektra:

Blogiausia yra tai, kad daug klausimų iš pirmos dalies liko neatsakyta. Aš maniau, kad jie kažkaip išssisaugos, bet deja. Todėl, prašau, savo klausimus ar atsiliepimus pakartoti po šio postu komęentruose arba prisimint juos kitam kartui.

Taip pat primenu savo prašymą apie galimas vietas Vilniuje ir Kaune pasikalbėjimų susitikimams. Parašykite, jei tokių vietų žinote🙏.

Ačiū dar kartą, visiems🙏

Robertas

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Minint jo metines istorinėje mūšio vietoje Griunvalde kasmet vyksta mūšio inscenizacija ir vienas didžiausių Viduramžių istorijos festivalių. Keli tūkstančiai dalyvių gyvena viduramžiškoje stovykloje tų laikų sąlygomis, apsirengę autentiškais rūbais. Vyksta riterių turnyrai, amatų turgus, koncertai.

O mes važiuodami autobusu ir nuvykę vieton, vis klausėmės Vlado Rakučio pasakojimų. Aš juos įrašiau ir sumaniau kanale patalpinti, kad juos išgirdusių būtų daugiau.

Atsiprašau už garso kokybę - didžioji dalis daryta autobuse. Bet geriau juk taip, negu nieko. ar ne. Tad važiuojam!

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Šita teritorija stipriai susijusi su mano asmeniniu keliu ir suvokimais, po kurių gyvenimas prasidėjo iš naujo. Tarsi visa tai, kas vyko prieš tai, buvo tik tyrinėjimas, kuriame daugiau davė ne teorijos pamokos, o klaidos, skausmas ir praradimai. “Tikras gyvenimas prasideda nuo keturiasdešimties” – sakė Karlas Gustavas Jungas ir aš tik dabar suprantu, ką jis turėjo omenyje.

Sako, kai kai mokinys būna pasiruošęs – pasirodo mokytojas. Mano gyvenime pasirodė Sveta ir nuo pirmų akimirkų jame pradėjo vykti stebuklai. Arba transformacijos, kaip pasakytų Sveta.

Kiekvienam savas kelias, savas metodas, savas mokytojas, bet jeigu ieškote atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus, jeigu jaučiatės įstrigę, jeigu senieji metodai neveikia, pabandykite nuvažiuoti pas Svetą. Į trumpą susitikimą ar didesnį savęs pažinimo kursą. Ką gali žinoti, galbūt jos šviesa padės ir jums pamatyti, tai ko iki tol vis nepavykdavo. Rekomenduoju iš savo širdies ir patirties.

Ten, beje, dar sutiksite žmonių, kurie ieško to paties, kaip ir jūs. Kurių dėka pamatysite, kad jūs ne vienas toks ar ne viena.

Anykščių rajone įsikūrusi ramybės oazė „Svetana“ yra erdvė miško apsuptyje, kurioje yra saugu ieškoti, patirti, pajusti savo Esmę. Per Konsteliacijų metodą ir kitas patirtines praktikas čia kviečiama pažinti Save, Sąmonėti. Oazėje “Svetana” vyksta įvairūs patyriminiai seminarai, stovyklos, susitikimai ir kiti renginiai. Šios erdvės kūrėja – Svetlana Smertjeva, medikė, transpersonalinės psichologijos psichologė, bioenergetikė.

Daugiau informacijos rasite https://www.svetana.com

Su Sveta sutarėme kalbėtis ne pernelyg dažnai, bet aš vis kalbinsiu ją, nes man atrodo labai svarbu, kad jos gyvenimo patirtis būtų kuo plačiau girdima ir turėtų galimybę daryti tai, kas mes vadiname stebuklais, nors tai kaip pasakytų Sveta yra tik grįžimas prie to, kas mes iš tiesų esame. Ir ką dėl visokiausių priežasčių pamirštame.

Kadangi tai pirma tokia laida lauksiu jūsų komentarų, klausimų ir siūlymų ateities pokalbiams.

Tema apie tamsą mumyse kilo po reakcijų į mano mėginimus pasikapstyti po tamsą svarbiausioje mūsų pasakoje “Eglę Žalčių karalienė” ir pastabų, anot kurių, viešas kalbėtojas turi kalbėti tik apie pozityvus dalykus, įkvėpinėti optimizmą ir vengti niūrių atspalvių.

Šviesos pamiršti nereikia. Bet nėra pasaulyje jokio žmogaus, kuri nemesti šešėlio. Taip nebūna. Taigi nereikia pamiršti iš šešėlio. Mums reikia tiesos su savimi. Mums reikia priimti ir savo šviesą, ir savo tamsą. Tik tada tampa įmanoma transformacija arba tai, kas pasakose vadinama “Ilgai ir laimingai”.

APIE MEILĘ SAU

Stipriausias kiekvieno žmogaus troškimas yra pažinti Meilę, patirti ją. Kiekviename iš mūsų glūdi poreikis prisiminti, išgyventi tą tyrą Meilės jausmą, kurio nešėjais esame. Desperatiškai Meilės ieškome išorėje, bandome užsipildyti aplinkinio pasaulio palaikymu, padrąsinimu, tiesiog laukiame, trokštame, net reikalaujame, kad mus mylėtų. Nors pasaulis daugiau ar mažiau mums atliepia, bet vidus neužsipildo... Vėl išgyvename vienišumą, atstūmimą, pažeidžiamumą, nepasitikėjimą savimi, o vidinę tuštumą norisi kompensuoti išoriniu grožiu ar fizine jėga, proto tobulinimu, profesionalumu. Vis bėgame nuo savęs, vis tolstame nuo tikrosios Meilės. Atsiranda liūdesys, nusivylimas, išgyvename depresyvias būsenas.

Bet YRA GERA ŽINIA – tai, kelias atgal, į save! Kelias – tikras, jis veda į susitikimą su skausmu, nusivylimu, pykčiu ir visa tuo, kas trukdo atsiverti vidinei dieviškai Meilės sau erdvei. Tik šioje erdvėje galima pailsėti, atsipalaiduoti, prisiminti KAS ESU, pažadinti prigimtinį talentą ir praturtėjus savimi grįžti į realų gyvenimą. Atsivėrusi, užsipildžiusi vidinė Meilės erdvė suteikia mums tikro gyvenimo pojūtį, pilnatvės, ČIA ir DABAR jausmą. Būkime drąsūs, nuoseklūs kelionėje į save, atsiverkime savo vidui, Šaltiniui. Tik iš tikrųjų pajutę, išgyvenę Meilės sau jausmą, būsime laimingi, galėsime tuo dalinti su artimaisiais ir pasauliu.

Svetlana Smertjeva

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Istorija aprašyta jame senesnė nei tie 1800 metų, nes yra žinoma, kad ją Apulėjus adaptavo iš graikų originalo, kuris neišliko.

Psychės ir Kupidono istorija, kurią skaitysime yra tik viena iš istorijų papasakotų “Aukso asile”. Panašiai kaip Šecherezados pasakos pasakose. Tad tiems, kas susidomės, rekomenduoju “Aukso asilą” visą. O čia skaitysime tik vieną istoriją ir dar vieną su ja greta einančią, bet ir jai prireiks ne vienos dalies.

Jūs tik paklausykite, kai pasaka papasakota prieš du tūkstančius ar daugiau metų skamba…..

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Šiose pamokose mokytojas ne aš, o svarbiausioji mūsų pasaka, todėl antradienį (liepos 29 d.), 19:00 kviečiu į Pasikalbėjimų klubą. Kvietimą prisijungti išsiųsiu pirmadienį visiems kanalo rėmėjams.

Ačiū kad esate ir lauksiu jūsų minčių, komentarų ir reakcijų.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Viskas mūsų gyvenime - rašo Clarissa Pinkola Estes : Likimas, tarpusavio santykiai, meilė, kūryba ir visa kita juda ir pulsuoja galingu laukiniu ritmu, maždaug šitokia seka: gimimas, augimas, galia, nykimas, mirtis, inkubacija, gimimas...

Nėra nieko kas būtų amžinai - tik šis gyvenimo ir mirties šokis. Ir todėl jis viso pasaulio mitų ir pasakų esmė: deivė Ištarė sugrįžta iš mirties požemių karalystėje, suvokusi, kad ne viskas jos galioje. Kad būna ne tik vasara, bet ir žiema. Kad mirtis lygiavertė gyvybei. Kartą per metus Demetra iš Mirusiųjų šalies iškviečia savo dukterį Persefonę su kuria grįžta pavasaris ir viskas pražysta. Bet rudeniop viskas turės nuvysti. Persefonei reiks grįžti į požemius pas savo vyrą Hadą.

Mirtis nėra pabaiga, tai nauja pradžia. Atsinaujinimas. Tik atgimęs yra jau ne toks koks buvo. Įvyksta pasikeitimas. Dviejų pasaulių sujungimas. Iniciacija arba transformacija.

Eglės Žalčių karalienės istorijos keistenybė - kad ten kur turi įvykti transformacija, įvyksta savižudybė ir sustingimas. Ne mirtis yra bėda, o tai kad po jos nėra transformacijos. Jėzus Kristaus mirtis buvo būtina tam, kad žmonės išgirstų, ką jis sakė. O Eglės istorijoje nėra Velykų. Nėra atpirkimo momento, kuris yra savaime suprantamas, kai apeinamas visas herojaus/herojės archetipo kelias.

Pamenate: a) Herojus ryžtasi iš įprastinės dienos pasaulio leistis į antgamtiškų stebuklų ir nežinomybės sritį b) Herojus susiduria su nežemiškomis jėgomis ir iškovoja pergalę c) Herojus grįžta iš šios paslaptingos kelionės įgijęs galią apdovanoti savo žmones.

Eglė atlieka A ir b, bet ties C jos kelionė nutrūksta. Paprastai mituose herojus ar herojė atgimsta ir sujungia savo senąją ir naująją patirtį, pasiekia naują prasmingą gyvenimo etapą. Juodvarniai atvirsta į brolius. Persefonė vis sugrįžta, Izidė rodos beviltiškoje padėtyje nepasiduoda, Psychė sulaužusi pažadą nori nusižudyti, bet stebuklingos dvasios padeda jai nepasiduoti. O mūsų Eglės gyvenimo kelionė baigiasi tragedija. Ji netampa karaliene kuri kaiP Persefonė karaliauja požemio karalystėje bet yra be galo mylima ir laukiama žemėje.

Žmonės apie viską turi savas nuomones. Bet kas gali pasakyti , o aš galvoju, kad Eglė Žalčių karalienė yra optimistiška pasaka.

„Pasakiškasis ilgai ir laimingai“ joje dar ir kaip įvyksta – rašo Gytis. Laima jam pritaria: pasaka baigiasi laimingai, mes tik to nesuprantam, vertindami pagal žmogišką supratimą“.

Čia man norėtųsi cituoti Šekspyrą ir jo klausimą: „Jei rožę pavadinsi tu kitu vardu – ar ji nuo to kvepės mažiau?

Ar tikrai Eglės Žalčių karalienė yra šviesos, laimės ir gyvenimiškos išminties kupina istorija? Kelias, kuriuo turi sekti naujos kartos? Didysis mokymas mums, kaip turime elgtis susidurę su didžiais išbandymais?

O niekam neatrodo, kad pasakymas, kad viskas su mumis yra labai gerai ir nereikia knaisiotis ten kur nereikia, byloja apie nenorą tyrinėti, pažinti save?

Tai atskira tema (bus atskira laida), o dabar pasakysiu tik tai, kad noras nieko nieko nekeisti prieštarauja gyvenimo dėsniui, kad viskas keičiasi. Noras nieko keisti psichologijoje yra aukos turtas, primena Indrė kitame komentare:

„kartais būti auka yra žymiai lengviau – nereikia nieko keisti, nereikia eiti iš savo komforto, kuris dažnai tampa kančia. Nereikia prisiimti atsakomybės. Kaip gali pasveikti, jei nežinai ar nepripažįsti, kad sergi? Tik tada, kai drąsiai pasižiūri, kur esi ir kas esi, kai pasitelki pirmiausia MEILĘ sau, o vėliau ir kitam – tik tada pradedi gyti. Tik tada gali žydėti ir klestėti”.

Šias nuomonės kulto laikais, visi turi savo nuomonę ir niekas nėra karalius. Tai nei geri nei blogai. Taip buvo visada. Moderniųjų laikų keistenybė yra ta, kad nuomonei nebereikia argumentų. Aš galvoju taip, ir taškas. Eglė Žalčių karalienė beje pasakoja ir apie tai. Bet apie Eglės brolius kitą kartą, o dabar pamoka kurioje pamėginau papasakoti apie transformacijos/iniciacijos momentą garsiais pasaulio mitais.

Galbūt šios tūkstančių metų senumo istorijos padės pastebėti "Eglės Žalčių karalienės" išskirtinumą. Nes istorijos, yra būdas papasakoti kažką, kas negali būti pasakyta kitaip. Pasakos ir mitai mus veikia todėl, kad tai ne pamokslai, mokymai ar ideologijos doktrinos - jos pasakoja tai kas nepriklauso” nei nuo nuomonės, nei nuo pažiūrų, nei nuo laikų. “Eglė Žalčių karalienė veikia mus, nes joje slypi tiesa apie mus. Ir visai nesvarbu norisi ar ne jos šnabždesių klausytis.

Robertas Petrauskas

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Vakar po paskaitos, kurioje kalbėjau apie tai kad mums trūksta vieni kitų girdėjimo, gavau priekaištą - o ką aš darau, kad pakelčiau pozityvumą Lietuvoje? Kilo keistas noras teisintis, kol vakare gražų atsakymą man pasakė mano mylimas žmogus: “Tikroji meilė sau yra gebėjimas sau nemeluoti”. Gebėjimas matyti tiesą ir priimti ją tokią kokia ji yra. Visokią. Ir malonią ir skaudžią. Tokią, kokia ji yra. Be išdalinimų ir išdarkymų.

Optimistai sakantys, kad viskas yra žiauriai super, kad visas pasaulis yra juodai baltas ir kad visada yra visiškai aišku. Kas juodas tas blogas, kas baltas, tas gers geras. Tuos kurie išdrįsta tuo suabejoti jie pavadina vargšais pesimistais ir toliau su šypsena keliauja tvarkyti reikalų. Bet jų šypsenos toli gražu ne visada atspindi tiesą. Ir tai kaip yra. Klysta tie, ne tik tie, kurie mano, kad viskas šiame gyvenime tik juoda, bet klysta ir tie, kuriems viskas tik balta.

Man patinka ieškot tiesos. Aš noriu neprarasti drąsos žiūrėti jai į akis. Ir man nesvarbu, kad už tai man klijuojama pesimisto etiketė. Etiketės yra supaprastintam pasaulio paaiškinimui, kuris ne ieško tiesos, o nuo jos traukiasi. Pesimistu buvo vadinamas ir iškilus mūsų filosofas Arvydas Šliogeris. Štai ką ką jis į tai atsakė.

Arvydas Šliogeris APIE PRIVALOMĄ OPTIMIZMĄ. 2009 m.

…dabar ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai Vakaruose optimizmas kišamas per prievartą. Tam, kas plaukioja viešojoje atmosferoje, galima uždėti maždaug tokį plakatą su užrašu: „Liūdėti draudžiama“. Tu turi būti linksmas. Visa galinga propagandos mašina, televizija linksmina tave, ištisinės dainos, koncertai, visi džiaugiasi, visi triumfuoja.

Bet tai yra tiesiog kičas. Tai yra bjauri ideologija, ji mus užmigdo. Jeigu esi visą laiką įlindęs, grubiai pasakysiu, į visų tų mūsų linksmintojų, cirkininkų ar zvonkių pasaulį, tai gatava, tu nieko nebematai. Tai baisiai pavojinga ideologija…

Liūdesys yra susijęs su pamatine žmogaus būkle pasaulyje. Kiekvienas rimtas patyrimas yra susidūrimas su neįveikiamais dalykais ir iš to kyla liūdesys. Tai savo ar savo bendruomenės ribų suvokimas. Taip kad jis yra daug sveikesnis negu kvailas optimizmas.

Sovietmečiu irgi buvo draudžiama liūdėti. Tai čia keistas dalykas: visokias būdais dergiamas tas sovietmetis, bet žiūriu, kad gimsta ta pati optimizmo propaganda. Tik tada ji buvo vienaip papuošta, dabar kitaip papuošta.

Sovietmečiu buvo lengva atsilaikyti prieš tą ideologinį terorą, kuris buvo pagrįstas kretinišku optimizmu, pseudooptimizmu, akių užsimuilinimu. Jis buvo užrašytas ant tanko, tai aišku buvo.

Bet dabar tas pats ideologinis teroras yra pateikimas ant gražios lėkštelės. Kaip sakytų Ostapas Benderis: ant lėkštelės mėlynais krašteliais padėtas raktas to buto, kuriame yra pinigai… Aš turiu galvoje visą televizinį terorą. Yra labai gražus žodis, jis ne mano, bet man labai patinka – videokratija. Tai šita videokratija man yra baisi. (Turbūt šiandien šitą žodis būtų “internetokratiją” – aut. Pas.)

Apie žudantį mus pozityvumo perteklių (pagal Byung Chul Han)

Kiekvienas amžius turi vyraujančias ligas. Patologijos požiūriu XXI amžių apibrėžia ne bakterijos ar virusai, bet neuronai. Nervų ligos, tokios kaip depresija , dėmesio trūkumas esant hiperaktyvumui (ADHD), ribinis asmenybės sutrikimas (BPD) ar perdegimo sindromas formuoja XXI amžiaus pradžios patologinį kraštovaizdį. Tai ne infekcijos, o kolapsai - juos sukelia ne negatyvumas, prieš kurį imuninė sistema turi būdų apsiginti, o pozityvumo perteklius, prieš kurį visi gynybos mechanizmai išsijungia.

Yra disciplinos visuomenė, kuri viską draudžia. Ir pasiekimų visuomenė, kuri viską leidžia. Kuri sako “Yes, we can!”. Viską perima aktyvistai, projektai, iniciatyva, privalomas entuziazmas ir motyvacija.

Disciplinos visuomenės negatyvumas gimdo pamišėlius ir nusikaltėlius. Pasiekimų visuomenės pozityvumas gimdo depresyviuosius ir nevykėlius.

Kodėl? Todėl, kad pasaulyje kuriam visi viską gali, tas kuriam niekas neišeina, patiki, kad jis šito pasaulio nevertas.

Depresija sergančio asmens skundas, kad niekas neįmanoma, galimas tik visuomenėje, kuri tiki, jog viskas įmanoma.

Depresija yra XXI a. liga, kurios kelionė prasideda tą akimirką, kai žmogus priima kaip normą raginimą imtis asmeninės iniciatyvos įpareigojančios tapti savimi. Depresijos apimtas žmogus yra žmogus, nepajėgiantis pasiekti visiems privalomos savosios pilnatvės. Jis išseko nuo pastangų tapti savimi.

Mūsų archetipas - Prometėjas - nuovargio visuomenės figūra. Mes save išnaudojantys subjektai, kuriems tas išnaudojimas naikina kepenis. Tik kepenų, pačių savaime neskauda, skausmas yra nuovargis.

Naujasis žmogus yra Friedrycho Nietzsche’s išpranašautas paskutinis žmogus, kuris vien tik dirba. Jis bejėgis prieš pozityvumo perteklių, stokoja bet kokio suverenumo.

Neuroninio smurto nepajėgia sugriebti jokia imunologinė optika, nes jame nėra negatyvumo. Pozityvumo smurtas ne atima, o prisotina, ne atskiria, bet išsekina. Štai kodėl jo neįmanoma suvokti tiesiogiai.

Depresijos apimtas žmogus yra animal laborans, kuris išnaudoja save savo noru, be jokios išorinės prievartos. Jis - smurtautojas ir sykiu auka. Laisvė ir prievarta dabar yra tas pats. Pasiekimų visuomenės subjektas atsiduoda priverstinei laisvei, kad kuo daugiau pasiektų. Darbas vis intensyvėja, kol virsta dirbančio žmogaus savęs išnaudojimu. Tai veiksmingiau nei būti išnaudojamam kitų, nes savęs išnaudojimą lydi laisvės jausmas. Išnaudotojas kartu yra ir išnaudojamasis.

XXI a. ligos yra šios paradoksalios šitos mūsų laisvės pasekmės.

Laisvė yra galėti rinktis: daryti ar ne, dirbti ar ne, siekti ar ne. Laisvė yra laisvė sakyti NE. Bet pasiekimų visuomenė reikalauja sakyti tiktai TAIP. O pasiekimų visuomenės žmogus tiki, kad pasirinkimo čia nėra. Jis ne tik turi, jis nori dirbti, nori siekti.

Šitas laisvanoriškas pasirinkimas yra atsakymas į klausimą, kodėl vėlyvojoje modernybėje visas žmogaus veikimas nužeminamas iki darbo. Kodėl čia vyrauja toks nervingas skubotumas. Iš kur atsirado tas dabar jau visiems žinoma žodis “perdegimas”.

Todėl, kad mes renkamės tai patys.

Pas mus vienoje rankoje asmeninio tobulėjimo evangelija, o kitoje – gebėjimo siekti sėkmės kultas. Siekiant šitų svarbesnių už viską dalykų, neigiami jausmai draudžiami. Reikalavimas siekti rezultatų neleidžia tiems jausmams kalbėti. Lengviau griebtis antidepresantų, kurie greitai atkuria gebėjimą veikti ir siekti rezultatų

Depresija prasideda tada, kai subjektas nebegali galėti. Tai kūrybingumo ir galėjimų nuovargis.

Pasiekimų subjektas kariauja pats su savimi. Depresijos apimtas žmogus yra šio vidinio karo invalidas.

Depresija - tai liga visuomenės, kenčiančios nuo pozityvumo pertekliaus. Ji yra prieš save pačią kariaujančios žmonijos atspindys.

“Bene mažiausiai diskutuojamas asmenybės formavimosi aspektas yra toks: kuomet į dvasios tamsą nukreipiame galingą šviesos srautą, šešėliai, kurių toji šviesa nepasiekia, dar labiau patamsėja. Todėl apšvietę kurią nors dvasios dalį, susiduriame su dar tirštesne tamsa kitose srityse. Ir į tą tamsą negalima nekreipti dėmesio. Negalima slėpti arba pamiršti rakto – klausimų. Juos reikia užduoti. Reikia rasti atsakymus. Kuo giliau kapstome, tuo juodesnė tamsa… Todėl nebijokite tyrinėti to, kas blogiausia. Dėl to jūsų dvasinės jėgos tiktai sustiprės, nes pasisemsite naują įžvalgą ir gausite progą iš naujo pažvelgti į savo gyvenimą ir į save” - rašė Clarissa Pinkola Estes savo knygoje “Bėgančios su vilkais”.

Nušvitęs yra tas, kurio net pati juodžiausia tamsa jos negąsdina, tiesą sakant, jis geba matyti tamsoje.

F. Dostojevskio romane “Nusikaltimas ir bausmė” yra vieta, kurioje Raskolnikovas jauną merginą vardu Sonią nusidėjėle, ne todėl, kad ji norėdama išlaikyti šeimą verčiasi prostitucija:

— Ne dėl garbės praradimo ir nuodėmių aš taip pasakiau apie tave, o dėl didelio tavo kentėjimo….labiausiai todėl tu nusidėjėlė, kad be reikalo numarinai ir pardavei save. Kaipgi nebus baisu! Kaipgi nebus baisu, kad tu gyveni šiame purve, kurio taip neapkenti, ir tuo pat metu žinai pati (pakanka vos akis atverti), kad tu niekam tuo nepadedi ir nieko nė nuo ko neapsaugai! Pasakyk gi man pagaliau, — tarė jis kone įsiutęs, — kaip šitokia gėda ir tokia niekšybė tavyje drauge su kitais priešingais ir šventais jausmais sutaria? Juk teisingiau, tūkstantį kartų teisingiau ir išmintingiau būtų stačia galva į vandenį ir vienukart viską baigti! “ F. Dostojevskis “Nusikaltimas ir bausmė”

Aš noriu palinkėti sau ir jums, nenaikinti ir neišduoti savęs dėl nieko. Palinkėti, kad šitame triukšmingame pasaulyje mes sugebėtumėm girdėti ir rinktis save. Matyti ne tik savo šviesą, bet ir tamsą. Mes visi turime savo tamsiąją pusę, ir nereikia meluoti sau, kad ne. Nereikia užspausti to, kas irgI yra mūsų dalis.

Noriu palinkėti, kad gyventume taikoje su tiesa, kokia ji bebūtų. Kad dažniau klausytume savo vidinio balso, kad leistume sau jausti ir išreikšti visus, ne tik pozityvius jausmus, kad būtume drąsesni sakyti ne, o pajutę kad mariname save, kad parduodame save, turėtume ryžto sugrįžti.

Sunku laimę rasti savyje, bet niekur kitur jos tikrai nėra…

Kai linkime gražaus savaitgalio, tai linkime ne gero oro. Grožis gimsta viduje. Ne lauke, ne televizoriuje ar internete. Gražaus jums savaitgalio.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Prašokau vieną skyrių esantį knygoje. Jis vadinasi “Kas ką planavo pulti” ir yra geras pavyzdys, kaip viską lemia ne faktai, o jų interpretacijos. Jis taip pat primena apie patvirtinimo šališkumą - fenomeną, kai mes ieškome ir priimame informaciją patvirtinančią mūsų įsitikinimus ir atmetame viską, kas mūsų manymams prieštarauja. Žmonės galvoja kad yra …

Šiek tiek statistikos su komentaru, tiems, kas mėgsta knaisiotis giliau, nors visa statistika, kad ir kokia ji būtų, dažniausiai tik patvirtina žmonėms versijas, kuriomis jie tiki.

Oficialus mobilizacijos plano apie kurį kalbama ši skyriaus pabaigoje pavadinimas – „Mobplan № 23“. Pagal jį karo atveju buvo numatoma sukurti 9 frontus, 26 armijas, 65 šaul…

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Galbūt, pasakodami šią pasaką vis naujoms vaikų kartoms ir mergaites pavadindami Eglėmis, mes vieni kitiems perduodame žinią: „Nepamirškite, mes išgyvenome, tačiau likome mediniai. Dėl patirtos tragedijos netekome ryšio su žalčiu, kuris įkūnija lankstumą, ir visa vandens karalyste, simbolizuojančia takumą ir jausmus. Gal ši pasaka primena, kad mums metas atkurti šiuos ryšius?

Giedrė Žalytė “Prieraišumo paradoksai"“ psl. 48-49

Pirma dalis čia (tik audio):

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Ačiū visiems kas klauso ir palaiko🙏.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Pamokos ne mano, o Eglės Žalčių karalienės. Taigi, kviečiu dalyvauti jų diskusijose visus. Tai, ką pasakoja mokytoja svarbu, bet ką girdi ir jaučia auditorija - svarbu ne mažiau.

Aišku, prieš tai, gal reiktų nueiti iki pasakos pabaigos, bet aš pradedu galvoti, kad tos 45 minutės skirtos pamokai - tikras išmintingas dalykas😉.

Ačiū visiems, kas prisijungs šioje temoje.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

80-ųjų II Pasaulinio karo pabaigos metinių proga, galima aiškiai matyti, kad mitas ant kurio buvo pastatyta pasaulio tvarka po to karo galutinai sugriuvo.

Mitas tas buvo apie tai, kad labai skirtingi sąjungininkai sugebėjo susivienyti ir didžiulių bendrų pastangų dėka įveikti absoliutų blogį. Paprastai tariant: gėris nugalėjo blogį.

Ant šito buvo pastatyta naujos tvarkos sistema, ir kadangi dabar šis mitas sugriuvo, neišvengiamai žlugs ir sistema.

Vientisas istorijos pasakojimas subyrėjo, ir kitas etapas, anot P. Ščelino, bus panašus į religinį karą – nes vienoje erdvėje skirtingi mitai gyvuoti negali.

O jie yra skirtingi:

* Vakarietiškas/amerikietiškas - nugalėjome vieną velnią, bet tai padarėme baisia kaina, sudarę sandėrį su kitu šėtonu.

* Azijietiškas, antikolonijinis mitas - pagrindinė Antrojo pasaulinio karo prasmė yra ne pergalė prieš bendrą blogį, o tai, kad galiausiai pralaimėjo visos kolonijinės galybės.

* Vidurio ir Rytų Europos mitas - Jokios pergalės nebuvo, tik vieno okupanto pakeitimas kitu. Niekas nelaimėjo. Tai buvo vienas milžiniškas pralaimėjimas. Tiesiog tragedija.

* Ir dar vienas europietiška versija - Stalinas didesnis blogis nei Hitleris. Pergalė buvo gal net blogiau nei pralaimėjimas. Tokia kaina geriau buvo nelaimėti.

* Rusijos mitas - Mes nugalėjome nacizmą, bet jo tikrasis šaltinis yra patys Vakarai.

PROGNOZĖ. Paprastai taikus tokių sistemų skilimas taikiai nevyksta. Pavyzdys - krikščionišką pasaulio subyrėjimas ir Trisdešimties metų karas XVII a.

Naujame kare nėra bendro naratyvo, jis neįmanomas. Vyksta mitų konfliktas. Vietoj bendros atminties - susiskaldymas. O fragmentuota atmintis veda prie mitologinio karo. Ne tarp šalių, o tarp mitų. Kiekvienas iš jų turi savo tiesą, savo nuoskaudą, savo istorijos interpretaciją.

Teoriškai, išeitis galėtų būti sąžiningas prisipažinimas, jog vienos tiesos nėra, tačiau praktiškai tai vargiai įmanoma, todėl mitai žudys, o karas bus didelis.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Taigi kviečiu jus į pasikalbėjimų klubą, kuriame kalbėsimės apie šį, mano galva ir širdimi, įspūdingą Hanso Kristiano Anderseną apsakymą.

Paklausykite, pasinešiokite mintis ir susitikim pasikalbėti bei išgirsti.

Pirmas pasikalbėjimų klubas ši pirmadienį 19:00.

Pasikalbėjimų klubas. Hansas Kristianas Anderesenas "Šešėlis"Monday, May 26, 20257:00 PM - 8:30 PM (FLE)

Meeting link: Pasikalbėjimų klubas. Hansas Kristianas Anderesenas "Šešėlis" | Microsoft Teams | Meetup-Join

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Kuo žmogus skiriasi nuo daikto?

Asmuo - tai visada santykis?

Ar gali būti, kad įsipareigojimas, savęs apribojimas yra tikroji laisvė?

Koks yra auklėjimo tikslas?

Būtų smagu jei prisijungtumėte prie diskusijos komentaruose. Būtent su diskusija atsiranda žmogiškas santykis. Dr. Aistė Noreikaitė - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslo darbuotoja ir Filosofijos fakulteto asistentė.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Toliau šoksime prie diplomatinių įvykių jau II pasaulinio karo metu, nes tai kas vyko pakeliui į tą karą, jau papasakota. Tik pagalvojau, kad šioje vietoje gal ne pro šalį bus prisiminti epizodus susijusius su šia tema.

Pirma serija:

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Žemėlapis.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Žemėlapis susigaudymui kur kas.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Tik leidau sau padaryti vieną pakeitimą. Originale veikėjas keliantis daugiausia klausimų (Kas jis iš tiesų toks?) yra MISFIT. Vertime jis pavadintas Nesantaika, bet man pasirodė, kad toks vertimas nelabai dera kūrinio kontekste, tad pavadinau jį (irgi galbūt ne geriausiai) NEPRITAPĖLIU.

Gero klausymo!

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Turėjo būti trumpesnė serija, ir dar ryt dar viena „Lemtingų sprendimų“ dalis, bet išėjo dvigubai ilgesnė nei planuota, tad tai paskutinis mūsų epizodas prieš Kalėdas🎄. Tikiuosi, kad mažiau glaustame ir suspaustame pasakojime galima išgirsti daugiau niuansų ir leitmotyvų.

Pora žemėlapių, kad būtų aiškiau kur tos Dunojaus kunigaikštystės.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Ir kartu su profesoriumi pradeda naują ciklą – Ilgasis XIX amžius. Ilgasis, nes jis netelpa į šimtmetį. Įprastai jis rėminamas pradedant Prancūzijos revoliucija ir užbaigiamas I Pasauliniu karu. O taro jų tiek daug visko: Napoleono karai, Didysis pramonės perversmas, kolonializmo epocha, Europos visuomenės transformacijos, revoliucijos ir sukilimai, Krymo karas (kurio savo pasakojimo tęsinį ruošiu kitai savaitei), Italijos ir Vokietijos suvienijimai, JAV pilietinis karas, Japonijos modernizacija, Kinijos nuosmukis, Antarktidos atradimas, Rusijos revoliucija, Europa 1914-taisiais…

Ponai ir ponios, tai bus didelė kelionė. Laidų turėtų būti virš 20, tad tarėmės su Valdu daryti jas dažniau. Tikiuosi laiko, sveikatos ir užsidegimo nepritrūksim.

Šiandien įvadinė, bendro pobūdžio serija, skirta nubrėžti atskirtis ir prielaidas naujosios epochos atsiradimui, o kitą kartą jau nersim į Prancūzijos revoliuciją.

Šitas projektas yra brangiausias kanale, kadangi jam reikia ne tik mano laiko, bet Valdo žinių bei talento pasakoti istoriją žiūrinti iš paukščio skrydžio.

Todėl, tų kuriems patinka šios laidos, kurie jas laiko vertingomis, prašau pagalvoti apie mūsų kanalo parėmimą.

Nieko neišmanau apie marketingo dalykus, todėl sugalvojau paklausti – gal tarp jūsų yra tų, kurių kompanijos sutiktų paremti konkrečiai šio istorinio ciklo laidas? Jei taip, parašykite el.paštu: pkovos@gmail.com

Ačiū kad esate ir su premjera.

Robertas Petrauskas

Video versija⬇️

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Tai paskutinė ištrauka mūsų kanale iš šios knygos. Visą jos įgarsinimą galite rasti Audiotekoje, kuri jums dovanoja 30 proc. nuolaidą šiai audioknygai. Tik įgarsinimas, žinomoma bus ne mano.

Nuolaidos kodas: PEKINAS. Galioja iki 2025/06/01

O prie Kinijos istorijos mes galbūt dar grįšime…Ačiū visems, kas klauso ir palaiko🙏.

Robertas Petrauskas

Robertas Pet…

Pagalbinės moterų oro pajėgos (angl. Women’s Auxiliary Air Force, WAAF) buvo įkurtos 1939 m. ir piko metu 1943 m. jos narių skaičius išaugo iki 180 000. Tiesa, nuo 1941 m. Britanijoje moterims nuo 20 iki 30 metų amžiaus buvo įvesta karo prievolė, tačiau jos galėjo rinktis, ar dirbti fabrike, ar pagalbinėse karinėse pajėgose. Moterims nebuvo leidžiama da…

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This Substack is reader-supported. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Svarbiausia (ar bent man taip atrodo) šios paskaitos mintis: techninė pažanga daro žmogaus galimybes keisti pasaulį vis didesnėmis, bet žmogaus vaizduotė lieka ten pat kur visada buvo - gamtinės prigimties. Ir šitos prarajos didėjimas yra didelių nelaimių receptas. Štai kodėl moralė yra svarbi, kai kalbame apie pažangą.

Robertas Petrauskas is a reader-s…

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Skaitau tekstą kartais jį patrumpindamas ir dalis jo praleisdamas.

Šiame skyriuje kalbama apie pirmąsias dvi Kinijos dinastijas (kurių iš viso bus 10).

Sang (Shang; 1554-1045 m. pr. Kr.)

Iš visų Kinijos dinastijų, kurių buvimas patvirtintas archeologiniais duomenimis, ši yra seniausia. Ji atliko lemiamą vaidmenį pradiniame kinų civilizacijos raidos etape.…

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Visos knygos dalys bus sukeltos netrukus. Jos bus prieinamos tik rėmėjams. Ačiū jums.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Taip jau sutapo, kad pradėjom beveik lygiai prieš metus – pirma seriją įkėliau 2023 m. birželio 8 d.

Viso šio audio ciklo trukmė – 31 valanda ir 57 minutės. Ačiū visiems už šią didelę kelionę kartu!

Dar liko vienas darbas – sukelti ją dideliais gabalai į spotify, bet šiaip tai metas mums su Romanui kelti vyno taures.

Ir aišku, yra klausimas o kas toliau? Bet apie jį ne šiandien:)

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Sena istorija su aidais dabartyje

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Video versiją rasite žemiau. Ačiū visiems už palaikymą, koks jis bebūtų🙏

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

„Tačiau dievai, pasigailėjo žmonių, kurie gimė dirbti ir davė jiems nuolat pasikartojančias dieviškas šventes, kad jie galėtų atsigaivinti nuo nuovargio; davė jiems mūzų ir mūzų šeimininkus Apoloną ir Dionisą, kad, atsigaivinę dievų draugijoje, jie galėtų grįžti į teisingąją būseną. Platonas

.....................

Mums jau beveik neįmanoma suprasti, ką turėjo omenyje senovės graikai vadindami „ne laisvalaikiu“ tai, ką mes vadiname darbu.

Aristotelis rašė, kad žmonės turi būti „ne laisvalaikyje“, kad galėtų būti laisvalaikyje. Laisvalaikis – darbo tikslas.

Laisvalaikis irgi reiškė ką kitą, nei dabar. Aristotelis jį vadina žodžiu scholé (σχoλή), iš kurio kilo žodis mokykla. Ko mokomės laisvu laikus šiandien?

Josefas Pieperis Scholé vadina „mentaliniu ir dvasiniu nusiteikimu suvokti tikrovę“ (J. Pieper, Leisure the Basis of Culture).

„Schole pirmiausiai ir labiausia reiškia Tiesos, Gėrio ir Grožio siekimą, atidedant į šoną asmenines agendas, ambicingus tikslus ir troškimus“ – rašė Mystie Wrinckle, mokytoja kaip mokytis su smagumu.

Pramogos negali būti subrendusio žmogaus laisvalaikis, nes laimė ne malonumuose, tiksliau nelaimė yra kai žmogus dirba ir kenčia vardan malonumų – sako Aristotelis.

Tai ką mes vadiname darbu ji padalina į dvi kategorijas: laisvieji darbai (arte liberales) ir vergiški darbai (artes servires).

Pirmieji yra nukreipti į save, antrieji į išorę ir daromi ir daromi dėl būtinybės, dėl pinigų, dėl tikslo, dėl kažko, tik ne savęs. Anot Aristotelio, darbas už užmokestį atima laisvalaikį ir žemina žmogų, nes nauda toli gražu nėra svarbiausias dalykas, greičiau atvirkščiai.

Sielos lygmuo yra kažkas kas su nauda neturi jokio ryšio.

Žmogus gimsta ne tam, kad dirbtų. Dirbantysis nėra laisvas. Aristotelio nuomone, laisvas žmogus yra tas, kuris nepriklauso nuo gyvenimo poreikių ir suvaržymų. Jis gali rinktis tris laisvo gyvenimo formas: pirmiausia gyvenimą, nukreiptą į mėgavimąsi gražiais dalykais, antra, gyvenimą, kuris polyje atlieka gražius darbus, ir galiausiai kontempliatyvų gyvenimą, kuris skleidžiasi amžino grožio srityje, tyrinėdamas tai, kas amžina. Todėl tikrai laisvi yra tik poetai, politikai ir filosofai.

Bet mes su senovės graikais nebesusikalbėtume, taip kaip jie nesuprastų mūsų darbo pasaulio ir darbo dėl darbo. Mes painiojame laisvalaikį su tinginyste ir dykaduoniavimu, o darbą su kūrybiškumu. „Darbas žinoma, gali būti kūrybiškas, bet tik tada kai jis veda į laisvalaikį. Darbas be pabaigos yra beprasmiškas" – rašė Rogeris Scrutonas, teigamas, kad mes gyvename totalinio darbo visuomenėje, kurioje darbas tapo svarbiausiu ir daugiausiai mūsų laiko užimančiu dalykas.

Šiuolaikinis žmogus, perfrazuojant Maxą Weberį, dirba ne tam kad išgyventų, bet gyvena tam, kad dirbtų.

Mes tikime, kad esame laisvesni nei buvo žmonės bet kada, bet ar tikrai?

„Kiek jaunų universitetų absolventų ėmėsi sudėtingų darbų galingose įmonėse, prisiekdami, kad sunkiai dirbs, kad uždirbtų pinigų, kurie leis jiems išeiti į pensiją ir užsiimti savo tikraisiais interesais, kai jiems sukaks 35-eri? Tačiau kai jie sulaukia tokio amžiaus, turi dideles hipotekas, vaikus mokyklose, namus priemiesčiuose, kuriuose reikia mažiausiai dviejų automobilių vienai šeimai, ir jausmą, kad be tikrai gero vyno ir brangių atostogų užsienyje neverta gyventi. Ką jie turėtų daryti, grįžti atgal ir išrauti šaknis? Ne, jie deda dvigubai daugiau pastangų ir toliau vergauja." – rašo Yuvalis Hararis.

Charlesas Bukowskis šioje vietoje sukuria klausimą: „Kaip po velnių, žmogui gali patikti 8.30 val. (vėlai jis kėlėsi😊) būti pažadintam ryto žadintuvo, šokti iš lovos, apsirengti, priverstinai pavalgyti, pašikti, nusimyžti, išsivalytis dantis ir plaukus, kovoti su spūstimis, kad patektum į vietą, kur iš esmės uždirbi daug pinigų kažkam kitam ir esi prašomas būti dėkingas už suteiktą galimybę tai daryti?"

Iš šio kalėjimo nėra išėjimo, nes mes jame savo noru. Skirtumas senovės vergų ir mūsų tas, kad vergai žinojo, kad jie yra nelaisvi. O mums net nebereikia šeimininko, kuris lieptų dirbti. Mes neturime pasirinkimo ir išnaudojame save, net kai turime.

Mes patys esame savęs išnaudotojai. Nes tai mums reikia pinigų, pripažinimo, kelionių ten kur skrenda visi.

Ten kur gali sau leisti už vandens buteliuką mokėti 5 eurus ir lydėti saulę su minia, kuri kažkodėl į tą saulę žiūri per kameras.

Pasilik ten, kur esi ir galėsi išsirinkti naujo iphone spalvą. Naujas įphone‘as turės dar geresnę kamerą ir kitą kartą galėsi nufilmuoti saulę dar „natūraliau“.

Galėsi atkeršyti sunkiai darbo dienai vakare scrolindamas. Ar pažiūrėti serialą savaitgalį. Būtų gerai ne vieną sezoną, kad smegenys pailsėtų ir persikrautų naujai darbo savaitei. Kita, beje. bus kiek sunkesnė, nes laukia pokalbis su darbdaviu, apie metų rezultatus, pasiekimus, naujus tikslus. Stresas stresas stresas... Chmmm.. Kiek paprašyti pakelti atlyginimą? Viskas juk taip brangsta....

Atlyginimas už darbą ir graikų honoraras tai irgi du skirtingi dalykai...

Laisvė sakote...

Mes esame neįtikėtinai nelaimingų žmonių visuomenė: vienišų, nerimastingų, prislėgtų, destruktyvių, priklausomų - žmonių, kurie džiaugiasi, žudydami laiką, kurį taip stengiasi sutaupyti" – sako Erichas Frommas.

Laiką, kurį Aristotelis vadino svarbiausiu. Darbas tai karas, laisvalaikis tai taika - sakė jis. Karas yra reikalingas taikai, bet niekas juk niekas nenorėtų kariauti be atvangos, tiesa? O kodėl žmonės dirba be atvangos? Ką galima išgirsti amžiname triukšme?

Tie, kurie dirba iš būtinybės, tie kurie neturi pasirinkimo – yra vergai rašė Aristotelis. Po 2500 metų mes didžiuojamės, kad vergų laikai praeityje, kad mes visi esame laisvi, kad galime daryti tik tai, kad mums patinka. Tik ar tikrai? Kodėl mūsų amžiaus ligos yra depresija ir perdegimas? Ar galite pasakyti NE viskam, kuo nesidžiaugia jūsų siela? Nebedaryti nieko, tik dėl to, kad reikia?

Gerdami pozityvumo ir antidepresantų tabletes mes nejaučiame skausmo, bet jis yra. Byung Chul Han vadina mus Nuovargio visuomene, kurios skausmas kaupiasi kepenyse. Kadangi pačių kepenų neskauda, skausmas yra nuovargis.

Mūsų pasaulis tai Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“ kuriame vyrauja bejausmio darbo ir malonumų kultas. Didžiosios korporacijos išranda ekonominės gerovės modelius be prievartos kontroliuoti ir valdyti mases. Bet svarbiausia, kad naujosios visuomenės nariai mano jog gyvena ir veikia savo laisva valia - jie myli savo vergiją - pramogos ir malonumai veikia kaip narkotikas, kurio niekas neatsisakytų savo noru… Be to būtų neįmanoma, tiek daug ir sunkiai dirbti. Mes laikome laine tai, ką Aristotelis laikė nelaime.

Bet mes, priklausomi nuo mėnesinės algos, šitame pasaulyje sugebame jaustis laisvi. Tikėti savo laisve ir tuo, kad viskas priklauso tik nuo mūsų. Sugebame, nes nerandame žodžių apibrėžiančių mūsų nelaisvę.

Iš tiesų, mes jų neieškome, nes nėra nieko stipresnio už norą tikėti tuo, kuo norisi.

Nes įpratome norėti to, ko, ko nori visi. Išmokome nuvyti į šalį nemalonias mintis, nes kokia iš jų nauda? O be to... tam nėra laiko. Trūksta laiko net geriems dalykams.

Ši serija yra šiek tiek filosofinė įžanga į praleistą pasakojimą APIE MUS, kuriame ieškosime atsakymo į keistą klausimą - o kas esame MES? Istorija mums padės, bet įžangoje daugiau filosofinių įžvalgų ir susikaupusių mano apmąstymų - atsiprašau tų, kuriems nesiklausys lengvai.

Epizodas nuo šio akimirkos tampa prieinamas visiems, bet labai dėkoju, visiems kas remia 🙏.

Video versija⬇️

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

“Begalybės veidrodis” jau turėjo keltis į kitą laiką ir epochą. Nes jis visur. Bet neša mane ta “magiškoji” civilizacija toliau nei planavau plaukti. Tik užgarsinęs šią seriją supratau, kad ji net 1,5 valandos trukmės! O aš vis rašiau rašiau ir nesupratau, kodėl niekaip negaliu pabaigti. Bet dėl to didumo turiu padaryti negerą dalyką - perskelti ją pusi…

Pilna video versija prieinama prenumeratoriams⬇️. Čia brangiausias kanalo serialas, tad labai ačiū visiems ir visoms katrie prisideda🙏

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Visos ciklo serijos čia.

Intro apie vynuoges nuostabusis someljė ir mano geras bičiulis - Arminas Darasevičius. Jis yra tarp kanalo klausytojų, tad galit perduoti linkėjimus tiesiai.

Ir vėl didelė serija, nes aš tiek daug noriu papasakoti….

Šie pokalbiai, primenu, irgi “Begalybės veidrodžio” dalis. Naują mūsų su Romanu serija bus kitą savaitę.

Dėkoju už supratingumą, kantrybę ir tai, kad esate🙏.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Video versija

Nuoroda į trumpąją video versiją. Šis ciklas reikalauja nemažai laiko, pastangų ir sąnaudų, tad pilnos serijos prieinamos tik prenumeratoriams. Dėkoju už supratingumą.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Pirmajame epizode norėjau papasakoti trigubai daugiau nei spėjau. Minčių srautas užtvenkė laiką istorijos pasakojimui ir jų gal šį kartą gal net per daug. Bet šis ciklas man daugiau ne tik istorija ar istorijos, Tai terapija iškalbėti garsiai mintis užsitvenkusias viduje. Išrašyti jas, paversti jas garsais, kuriuos išnešioja vėjas.

Kitą kartą istorijos bus daugiau. Pažadu. Bet filosofija ir išmintis iki mūsų irgi visada bus šalia.

Nes šio ciklo sumanymas yra pamėginti pamatyti istoriją kaip amžinai besisukantį ciklą, kuriame žmonės ir įvykiai, civilizacijos ir epochos keičiasi, bet už jų slypintys dėsniai visada tie patys. Aš noriu parodyti jums tuos dėsnius. Tuos, kuriuos man pavyksta matyti. O istoriniai įvykiai bus kaip pavydžiai.

Taip pat šis ciklas nepasiribos mano pasakojimais. Pvz. kaip priedas prie šios serijos lapkritį yra numatytas pokalbis pasiaukojimo fenomeną su filosofu Simu Čelutka.

Taigi, daug visko. Be numatyto galutinio serijų skaičiaus. Aš tiesiog sumaniau, kad tokiu laiku, kuriuo gyvename, nebėra prasmės šiaip knaisiotis po istoriją - reikia ieškoti praeities sąsajų su dabartimi. Pamatyti, suprasti, ieškoti amžinų tiesų. Net jei jos mums nepatiks, net jeigu jos niekaip mums nepadės. Net jeigu mes nieko negalime pakeisti.

Ačiū, kad esate, remiate, palaikote, dalinatės, klausote ir mumis tikite. Tik šio tikėjimo dėka ir galim su Romanu daryti visa tai. Mane vis iškerta visokiausi renginiai ir filmavimai, bet aš rimtai galvoju atsisakyti visko, kas nėra prasminga. Ir galiu tai, jūsų dėka.

Beje, būtų gerai, jei bent pradžioje garsiai ir atvirai sakytumėt ką galvojate, kokių minčių ir jausmų kyla klausant, kas patinka, kas nelabai … Ir būtinai: kaip jums naujas garso takelis😉?

Šią serija paleidžiam kaip ciklo anonsą, tad galima ir pageidautina ja laisvai dalintis. Visos serijos bus prieinamos tik prenumeratoriams. Dar kartą ačiū labai, kad esate🙏.

Gero mums klaidžiojimo mums visiems tarp begalybės veidrodžių.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Visas šio ciklo serijas rasite čia.

Savo prenumeratorių siūlymu, eksperimento būdu keliu seriją į tinklalaidę “Istorijos lentyna” - gal čia tikrai patogiau klausyti.

Visas serijas apie Liudviko XIV epochą rasite čia

Ta proga apklausa, kurioje skirtumai tarp pasirinkimų tokie. Podcasto forma patogiau klausyti, bet tokiu atveju visos skirtingos temos atsidurs viename katile. Postai atskiros…

Pradėjome nuo anksčiau, nes tai jau su tai istorijos grandine būna - norint suprasti kažką, reikia padaryti ir žingsnį atgal.

Apie tą didelį karą ir Vestfalijos taiką aš šiek tiek pasakojau cikle apie KARĄ IR MUS. dalyse Istorinė trumparegystė ir Kas mūsų Dievas?

Kadangi tai nauja pradžia, būtų įdomu išgirsti atsiliepimų, pastabų ir komentarų.

Pilna video versija su žemėlapiais ir ilustracijomis prenumeratoriams, kurie remia kanalą⬇️. Prie tokių serijų reikia rimtai paplušėt💪🤓. Ačiū visiems, kas domisi ir palaiko🙏

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Ji taip pat buvusi bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, lektorė, menotyrininkė.... Iš tiesų, aš nežinau kas geriau galėtų pasakoti apie Vilniaus bažnyčias. Šįkart spėjom tik apie vieną. Bet, jo gero, svarbiausią.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Istorijos lentynoje" - atskira rubrika - "Balsai iš Ukrainos". Nes neįmanoma nekalbėti apie istoriją vykstančią prieš mūsų akis - karą Ukrainoje.

Rašau iš Ukrainos, į kurią grįžau antrą kartą šią vasarą ir kur klausydamas ukrainiečių pasakojimų, įspūdžių, vertinimų, emocijų, patirčių, istorijų mėginu suprasti koks tas karas iš tiesų? Kiek jis turi veidų?

…

Techninė informacija dėl galimybės klausyti podcasto per kitas platformas (

Prijungiau “Istorijos lentyną” prie Spotify, Apple, PocketCasts platformų tik kaip suprantu gali užtrukti kol tinklalaidė atsiras jų paieškose. Man trūksta šiek tiek supratimo apie tai, tai rašydami norus šiuo klausimu komentaruose, pridėkit ir patarimų, kaip juos įgyvendinti😉.

Šiaip vis ruošiuosi pradėti skelti laidas perpus ir pilnai preinamas jas daryti tik prenumeratoriams, bet ši man atrodo tokia svarbi ir reikalinga, kad tegu jos pasiklauso kuo daugiau žmonių. Jei jums taip ir ji pasirodys, pasidalinkite su draugais. O tiems, kas remia ir ir palaiko, kaip visada širdingai dėkoju🙏💚.

Netolimoje ateityje atsiras epizodų, kuri pilnas turinys bus tik substacke. Kitose plaformose visada matysite pasirodančius naujus epizodus ir galėsite spręsti ar jums užtenka jų pusinių versijų. Taip pat nepamirškite kad podcastų platformose ir Youtube (kai nufilmuota) matosi tik “Istorijos lentynos” tinklalaidė. Visas kitas kanalo turinys (garsinamas Trečiojo Reicho Triumfas ir Liudviko XIV epochos mini serialas šiuo metu) prieinamas tik čia, Substacke.

O dabar apie šią laidą.

Keletas svarbių profesoriškų minčių (užrašiau jas paredaguodamas minčių sklandumą, tad originalių klausykitės:

Liepos 6-oji yra ne monarchijos idėjai skirta šventė. Amerika dar neatrasta, o Lietuva jau yra. Štai apie ką ji.  Tai valstybingumo, tęstinumo ir ilgaamžiškumo idėja.

Lietuvos istorijos mokytojams sakau: išmokykit žinoti tris datas kai keliame valstybines vėliavas (liepos 6, vasario 16, kovo 11), pridėkim „Žalgirį“ ir datų Lietuvos istorijoje užteks.

Valstybinės vėliavos pagal LR konstituciją nėra. Jos funkciją atlieka tautinė vėliava. Trispalvė. O ko trispalvei trūksta iki valstybinės vėliavos – Vyčio. Alfredas Bumblauskas

Alvydas Jokūbaitis: „Kas yra istorija?..mes kalbame protingai, bet ji turi savo protą...“

Alfredas Bumblauskas: „Pritariu. Istorija, kaip sakė Hegelis, yra stebuklų laukas ir Kovo 11-oji man yra stebuklas“.

Aš kaip filosofų atstovas, nemėgstu istorikų, nes jie kalba apie tai, ko nėra. Juk praeities nėra. Su jumis pradedi ir įsiveli į šneką, kurioje atrodo, kad istoriją galima matyti. Galima matyti Alfredą, Robertą, bet ne istoriją istoriją. Aplink mus tik dabartis, kuri nuolat virsta praeitimi.

Iš tautininkų padarė atpirkimo ožį. Kad jie yra kažkokie atsilikę, bet taip nėra. Pradėjome nuo konstitucijos preambulės, kurioje norima pasakyti, kad viešpats Lietuvoje yra nematomas – lietuvių tauta. Aišku, kad tai idėja. Tauta yra ne vieninga, susiskaldžiusi , bet idėja ši apie tai, kad suverenas, nematomas mūsų dievas yra lietuvių tauta. Vėliau atsirado etninės tautos bijojimas, tarsi tai būtų kažkas bloga. Jei nebūtų tos XIX a. atrastos etninės lietuvių tautos – šiandien nebūtų Lietuvos valstybės. Alvydas Jokūbaitis

Video versija čia

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Darbai darosi vis brangesni ir reikalauja ne tik mano laiko. Todėl ačiū visiems kas palaiko ir remia🙏.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Pirmas mano bandymas būti kalbintoju ir toks stiprus pašnekovas…

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

Pasakojimas, kurį matysite prieš savo akis. Būtinai paklausykite.

Robertas Petrauskas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.